strevus

strevùs, -ì adj. (4); FrnW, LTR(Dg, Vrn), strėvùs (4) žr. sravus: Ir priejo strėvią upę – nėr per kur pereitie (d.) Jz. An tos upelės, ant tos streviosios, grįstas mūro tiltelis TDrIV5(Vlk). Šyvi žirgeliai, kol negeriat strėviõsios upelės? (d.) Rūd. Strevi upė krauju teka LTR(Vlk). Tik kraujeliai teka kap strėvi upelė LTR(Vlk). streviaĩ adv.; TDrIV110(Vlk).